K. Geersas, baltaodis afrikanų kalbą mokantis menininkas, gimė 7-ojo dešimtmečio pabaigoje apartheidinėje Pietų Afrikoje ir tai darė įtaką jo kūrybai. Todėl dauguma jo darbų, sukurtų iki 2000 m., kai menininkas jau persikėlė į Briuselį, yra tiesmukai politiški ar glaudžiai susiję su politika, dažniausiai – su užuominomis į rasinės segregacijos problemas ir Pietų Afrikos bendruomenę, kurioje jis gimė, į baltaodžius – paranojiškus priemiesčio zonos gyventojus. Vėlesnio – europietiškojo laikotarpio darbai pasižymi poetiškesne estetika. K. Geersas perkėlė savo maištingojo meno praktiką į pokolonijinį ir vis labiau globalėjantį kontekstą, pasisakydamas universalesnėmis temomis, pavyzdžiui, tokiomis kaip terorizmas, dvasingumas ir mirtingumas. Menininko kūryboje visuomet buvo aborigeniškų skulptūrų: ankstesniais laikais jis jas apvyniodavo raudonai ir baltai dryžuota juosta, kokią paprastai visame pasaulyje naudoja policija, ženklindama pavojingą vietą. Tad juosta signalizavo apie tai, kad ir kultūra, ir tradicijos bei papročiai yra pavojingi, ir patys, vos prisiartinę prie bet ko, kas nuo mūsų skiriasi, esame pavojus. Šis perspėjimas yra žinutė mums. K. Geerso darbas „Mutus Liber 53“ (2009) – tęstinis projektas, kuriuo menininkas neprieštaraudamas pasiduoda idėjai parodyti Afrikos skulptūrą kaip šiurkštų ir smarkų smurtinį veiksmą. Savo skulptūras jis žaloja vinimis, nudažo juodai ir baltai: jos rodo smurto absurdiškumą ir nešioja randus šalies, kurioje karas nepaliko nugalėtojų. (aut. Francesca Ferrarini)

Publikuota: Literatūra ir menas. Nr. 24 (3572). (2016). Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga Publikuota: „Art Vilnius’16“ parodos katalogas. Vilnius: Lewben art foundation, 2016 (p. 35). Eksponuota: Paroda „Formuojant idėjas: skulptūros“, ArtVilnius’16, kuratorė: Francesca Ferrarini, 2016 06 09–12; Eksponuota: Paroda „Ar aštuonkojai sapnuoja žmones? Kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ meno mugėje „ArtVilnius'22“, kuratorius Valentinas Klimašauskas 2022 10 07–10 09;