G. De Santis rodo jo žaismingą požiūrį ir tai, kaip jis naikina kultūros hierarchijas, mintyse redaguoja vaizdus ir siūlo mums skulptūras, kurios iš pirmo žvilgsnio yra juokingos, bet kartu sukelia rimtų apmąstymų apie tai, kaip mes gyvename. Dorėninė kolona – pagrindinis Romos architektūros elementas, taip pat statinio pagrindinė atrama, instinkto lygmenyje susijusi su stabilumo idėja – avi ratukines pačiūžas. Objektas netikėtai prisiima laikyseną, kuri atrodo nestabili arba judanti: šiuolaikiškumas reikalauja greičio, jis nuolat juda. Mums kasdien daro įtaką praeitis, tačiau nuolatos siekiame naujumo. Mes turime būti produktyvūs ir šiuolaikiški, negalime sustoti, mums reikalingi ratai. O kas nutinka menui? Seniems kodams ir nuorodoms atstovaujantis cokolis vis dar yra su mumis, bet patiria pokyčius, atnaujinimus, įgyja naują įvaizdį. Jis turi būti greitesnis, efektyvesnis, labiau technologizuotas. Kodėl kūrinys vadinasi „Rūta Meilutytė“? Nes menininkas kiekvieną šios serijos darbą pavadina kurio nors olimpinio sportininko vardu. Tokiu būdu (su)kuriamas pasakojimas apie mokymosi procesą, kai iš mėgėjo virstama profesionalu. (aut. Francesca Ferrarini)

Eksponuota: 10-toji Kauno bienalė, paroda „Networked Encounters Offline“. Kuratorė: Francesca Ferrarini. 2015 09 18–12 31; Eksponuota: Paroda „Ar aštuonkojai sapnuoja žmones? Kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ meno mugėje „ArtVilnius'22“, kuratorius Valentinas Klimašauskas 2022 10 07–10 09;