Svarbiausio krikščioniškosios dailės siužeto – Nukryžiavimo – Domšaitis ėmėsi tik šeštojo dešimtmečio pabaigoje, bet lemiamos įtakos sakralinių temų srityje jam turėjo tiesioginis kontaktas su vokiečių ekspresionistais dar XX a. pradžioje. Su Emiliu Nolde, Karlu Schmidt-Rottluffu, Chaimu Soutine’u, Marcu Chagallu jis bendravo, kartu dalyvavo parodose. Neabejotinos įtakos jam turėjo ir prancūzų dailininko Georges’o Rouault religinių siužetų paveikslai. Domšaičio žmona teigė: „Giliausiame savo būties klode Domšaitis buvo labai religingas. Naktimis medituodavo. Tačiau jis nelankė bažnyčios, nes jautė, kad jam tai nereikalinga“. Vėlyvosiose „Nukryžiavimo“ kompozicijose dailininkas minimaliomis priemonėmis išreiškė mistinį ryšį su amžinybe, aukos ir atpirkimo temą. (aut. Kristina Jokubavičienė)

Eksponuota: Jubiliejinė Prano Domšaičio (1880–1965) kūrybos paroda „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“, M. Žilinsko dailės galerija, kuratorė K. Jokubavičienė, 2015.06.12-2015.07.27. Publikuota: „Dailė“, 2002, nr. 2, p. 128.