Simon Denny nagrinėja techninės pažangos ir moralinio susidėvėjimo, korporatyvinę kultūrą ir neoliberalią kultūrą, tautinį identitetą, technikos ir pramonės kultūrą ir internetą, ir jo kūriniai neretai yra susiję su naujųjų medijų ekonomikos psichologija bei abstrakčia kalba, pasitelkiančia didelius duomenų „debesis“ ir nuolatinį spaudimą mums „atnaujinti“ savo gyvenimą. „Visa, ko reikia, yra duomenys“ yra darbų serija, skirta 2012 m. vykusiai „Digital Life Designed REDUX.2“ konferencijai. Konferencija tapo didelės svarbos platforma, skirta dalytis idėjomis tarp skaitmeninės žiniasklaidos, mokslo ir kultūros atstovų, 2012 m. jos tema buvo „Visa, ko reikia, yra duomenys?“. Tokių kaip DLD renginių esmė yra surinkti ryškiausias skaitmeninio pasaulio „pažibas“, kurios kartu apmąstytų įvairius minties technologijų siūlomos ateities variantus. Taigi tai yra diskursyvus scenarijus, pagal kurį ateities hipotezės yra pateikiamos kaip saugi valiuta, naudojama prekiaujant tarp saviškių. Parodoje pristatytas darbas susideda iš serijos vaizdų, kuriuose naudojamas iš konferencijos archyvų paimtas tekstas. Šis turinys yra suplokštintas ir vaizduojamas naudojant „skevomorfišką“ iOS stilių su išmaniojo telefono programėlėms būdingais komponentais. S. Denny tyrinėja „ateities vizijų ir patirčių“ materializavimą ir suprekinimą, taip pat informacijos gyvenimo trukmę greito tempo, technologijų varomos prekybos kontekste. Jo kūrinys parodo, kaip skaitmeninė ekonomika bando prognozuoti mūsų ateities idėją ir ja spekuliuoti remdamasi duomenimis apie mus, kuriuos ji yra surinkusi. Kiekvienas „.gif“ tipo failas yra įrašyta konferencijos akimirka, kurioje paryškinamas pranešėjo paskelbtas pareiškimas. Tokiu būdu menininko surinktų akimirkų kolekcija išauga į stiprų protestą prieš tai, kaip skaitmeninė ekonomika naudojasi mumis, rodos, tikroviškai pasakodama apie rezultatus ir ekonomikos augimą. Tačiau tame pasakojime nėra tiesos: turiniu paverstas „informacijos mišinys“, kurį menininkas siūlo kūrinyje, yra įtikinamas jo protestas prieš bedvasį kapitalizmą. Be to, menininkas, rodos, pataria mums apmąstyti, kaip pinigai trikdo ir gadina nepinigines vertybes. Ir, nors visi šie procesai vyksta netikruose „debesyse“, jie gali paveikti ir meną. (aut. Francesca Ferrarini)

Eksponuota: 10-toji Kauno bienalė, paroda „Networked Encounters Offline“. Kuratorė: Francesca Ferrarini. 2015 09 18–12 31