Soshiro Matsubara „Tikras meilės romanas“ 1922 m. gegužės 26 d. Kai pabundu vidurdienį, man labai skauda galvą. Alkoholis vis dar kūne. Vakar vakare per daug išgėriau. Jos praskelta galva guli atsisukusi į sodą. Dėl foninio apšvietimo nematau jos veido. Gražu. Vakar vakare nukirtau jai galvą. Nors galva ir nukirsta, nebuvo jokio kraujo ar riksmų – ji buvo lėlė. Minčių glūdumoje aš to tikėjausi. To laukiau. Ar leisi man paskutinį kartą išgirsti tavo balsą? Aš prisiminiau jos išvaizdą, odą ir gestus, bet buvau pamiršęs jos balsą. Bandžiau jį prisiminti. Tai buvo tolygu kūrybai, nes bemaž kiekvieną kartą, kai bandydavau prisiminti jos balsą, aš jį išrasdavau iš naujo. Tai nebuvo girtumo paskatintas poelgis, tai buvo kruopštaus plano dalis. Jei atvirai, pavargau gyventi su ja ir pamaniau, kad man jau gana. Buvau visiškai sveiko proto, bet tuo pat metu vis slydau į praeitį. Šiame pasaulyje yra tik vienas žmogus. Tvirtų ketinimų. Gyvenimas su ja buvo mano didysis projektas. Ji buvo priemonė tam praeities laikui atsirasti dabartyje. Ir nepamiršti. Bet dabar žinau, kad pagaliau jį užbaigsiu, kai jos neteksiu.

Eksponuota: Paroda „Išaugom? Užaugom? Šiuolaikinio meno kolekcijos Baltijos šalyse“ Rygos„Zuzeum“ muziejuje, kuravo Ieva Zībārte, Karin Laansoo, Ugnė Bužinskaitė 2022 06 04–11 20;