Į kubistinę skulptūrą O. Cadkinas įpynė primityvias afrikietiško meno formas ir barokiškai hipertrofuotas emocijas. Dailininkas kruopščiai rinkosi medžiagas ir studijavo jų galimybes. Jis vienas pirmųjų skulptūroje pradėjo derinti įvairias medžiagas: marmurą, granitą, medį, metalą, spalvotą stiklą. Jam itin rūpėjo plokštuma ir jos faktūra. Skulptorius taikė inkrustacijos techniką, gludino, raižė ir kalinėjo plokštumas, piešė, tapė ir užrašydavo poetines frazes ant skulptūrų paviršių, žaidė tuščiomis erdvėmis ir ritmiškai dėliojamomis detalėmis. Jam buvo svarbu, kaip plokštumos gaudo šviesą, nes būtent šviesa „prikelia skulptūras gyvenimui ir suteikia judesio įspūdį“ (O. Cadkinas, ten pat, 37).

Skulptorius vaizdavo muzikantus, moterų aktus, kūrė žymių žmonių portretus. Tačiau žmogaus figūra iškeltomis rankomis tapo pagrindiniu jo meninės raiškos objektu – nesvarbu, ar O. Cadkinas vaizdavo karo sunaikintą pasaulį, ar senovės Graikijos mitų veikėjus, ar Nukryžiuotąjį, pranašus, Senojo ir Naujojo Testamentų scenas. 1941 m. sukurta skulptūra Mitologinis personažas – Skulptorius taikliai atskleidžia autoriaus požiūrį į dailininko misiją. Skulptorius – tai Prometėjas, dovanojantis žmonijai ugnį. O. Cadkinas tikėjo auklėjamąja meno galia, tad jam rūpėjo ne tik formalioji raiška, bet ir jo skulptūrų turinys, nes „kiekviena skulptūra turi siųsti žinią žmonijai“ (O. Cadkinas, ten pat, 37).

Šiandien Paryžiuje ir La Arko (Les Arques) kaimelyje Pietų Prancūzijoje, kur O. Cadkinas praleido nemažai gyvenimo metų, veikia jo vardu pavadinti muziejai. O. Cadkino kūrybą galima pamatyti daugumos garsiausių pasaulio muziejų ir galerijų ekspozicijose. Jo skulptūros ir bareljefai puošia Vakarų Europos ir Amerikos parkus bei pastatus.

Parengta pagal:

Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation, Lietuvos išeivijos dailės fondas, Šiaurės Jeruzalė