Fotografas gimė 1939 m. Kluoniškiuose, Kauno apskrityje. 1958-1964 m. Sutkus studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, nuo tada gyvena Vilniuje. Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimo iniciatorius, Fotomenininkų sąjungos pirmininkas nuo 1996 m. Nuo 1976 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) narys (AFIAP), o nuo 1994 m. – nusipelnęs Lietuvos fotografas (EFIAP). Fotografas yra pelnęs per 80 apdovanojimų bei medalių, tarp jų: 1980 m. – Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo apdovanojimas; 1983 m. – Lietuvos valstybinės premijos laureatas; 1997 m. – apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu; 1998 m. – Lietuvos respublikos Vyriausybės meno premijos laureatas. Surengė per 120 personalinių parodų, tarp jų ir Europos Tarybos būstinėje Strasbūre, UNESCO būstinėje Paryžiuje, Fotografijos muziejuose Stokholme, Helsinkyje, Rygoje, Nikon galerijoje Tokijuje, Nacionalinėje bibliotekoje Niujorke ir daugelyje kitų. Dalyvavęs įvairiose grupinėse parodose tarptautiniu mastu, Sutkus savo darbus pristatė tiek Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Rusijoje. Šiuo metu autorius gyvena ir kuria Vilniuje, Lietuvoje.
Antanas Suktus yra vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų, pradėjęs kurti ir išgarsėjęs sovietmečiu. Sutkaus kūryba primena „gatvės fotografijos“ žanrą – fotografijos spontaniškos, kasdieniškos ir buitiškos, tačiau autoriaus sugebėjimas parodyti laikotarpio gyvenimo ir žmonių realijas, ryšius, bei įvairovę išskirtine elegantiška kompozicija ir subjektų bei šviesos žaisme išskiria Sutkų kaip sovietinio laikotarpio kasdienybės liudininką ir amžintoją. Šis fotografijos stilius atspindi Henri Cartier-Bressono, Robero Duano, Elliott Erwitt ir kitų tarptautinių „lemiamo momento“ ar humanistinės, fotožurnalistinės fotografijos atstovų darbus. Žaismingai komponuodamas ir pagaudamas paradoksalius žmogiškuosius ryšius, Sutkus taip pat tyliai konfrontuoja žiūrovus savo subjektų iškalbingumu – tai matyti, pavyzdžiui, vienoje garsiausių autoriaus fotografijų „Pionierius“ (Ignalina, 1964 m.), kuri vaizduoja berniuką su pionierių kaklaryše savo draugų apsuptyje, iškalbingu žvilgsniu žiūrintį tiesiai į objektyvą. Pastaroji taip pat yra ryškus kontrastas su Sutkaus darbu „Aklųjų mokykla. Aklas pionierius“ (Kaunas, 1962 m.), vaizduojančią panašios kompozicijos ir amžiaus aklą pionierių, kurio stiklinis žvilgsnis nukreiptas į tolį. Šalia daugelio kasdienybės fotografijų serijų Sutkus yra įamžinęs daugelį laikotarpio asmenybių, tarp jų prezidentą Valdą Adamkų Čikagoje (1995 m.), poetą Česlovą Milošą (1993 m.), Tomą Venclovą su žmona (1992 m.), o žymiausia fotografo portretų serija įamžino filosofų ir rašytojų Žano Polio Sartro bei Simonos de Bovuar vizitą Nidoje. Laviruodamas tarp fotožurnalistikos ir estetikos, privačių ir viešųjų erdvių, kasdienybės ir progų bei subjektų, Antanas Sutkus sukūrė psichologines humanistines įžvalgas į jo laikmečio lietuvių gyvenimą.
Parengta pagal: Retrospektyva-Retrospective /Antanas Sutkus ; [sudarytoja ir tekstų autorė Margarita Matulytė ; redaktorė ir vertėja į anglų kalbą Jūratė Juškienė]. Vilnius : Sapnų sala, 2009 m.; Kasdienybės archyvai, 1959-1993 - Daily life archives, 1959-1993 : nepublikuotos fotografijos : [fotoalbumas] /Antanas Sutkus ; [sudarytojai: Antanas Sutkus, Jonas Valatkevičius ; vertėja Jūratė Juškienė ; tekstai Antano Sutkaus, Arvydo Šliogerio, Jono Valatkevičiaus].
Skaityti daugiau
