Vaclovas Straukas
1923 - 2017
Fotografas gimė 1923 m. Požerės kaime, Šilalės rajone. 1946-1950 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1952 m. Straukas persikėlė į Klaipėdą, kur mokytojavo, rašė, dalyvavo teatro veiklose. 1968 m. autorius pradėjo dirbti Klaipėdos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ateljė fotografu. 1976 m. jam buvo suteiktas Tarptautinės meninės federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) vardas, o 1994 m. – nusipelniusio fotografo-menininko garbės vardas. Straukas yra pelnęs 5 aukso medalius, 3 Grand Prix, 2 FIAP aukso ir 2 sidabro, bei per 60 kitų apdovanojimų. 1993 m. jam suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nario vardas, 1999 m. suteiktas 5 laipsnio kunigaikščio Gedimino ordino Valstybinis apdovanojimas. Strauko darbai yra saugomi privačiose bei viešose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų Lietuvos fotomenininkų sąjungoje Vilniuje, Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje, „Canon“ fotografijos galerijoje Amsterdame, „V&A" muziejuje Londone ir kitose. Fotografas savo darbus yra eksponavęs įvairiose šalyse, tarp kurių organizuotos personalinės parodos vyko ir Beverly Art Center Čikagoje (1985 m.), Fotografijos galerijoje Klaipėdoje (2003 m.), Menotyros institute Maskvoje (1982 m.), bei daugelyje kitų.
Vaclovas Straukas, nors ir pradėjęs fotografuoti vėlai, greitai susilaukė tarptautinio pripažinimo, išgarsėjęs savo fotografiniu ciklu „Paskutinis skambutis“ (1975-1987 m.). Autorius Lietuvos fotografijos kontekste priskiriamas lyriniam realizmui – apipavidalindamas kasdienybės motyvus ir subjektus (moksleivės, jūros, gamtos peizažai), Straukas subtiliai varijuoja šviesos, šešėlių intonaciją ir kompozicijas, taip sukurdamas lyrišką ir satyrišką kasdienybės pasaulį. Fotografo darbai centruojasi į gyvenimo vertybių bei virsmų iliustravimą – jaunystę, tėvystę, tėvynę ir kt.: „vengdavau dramatiškos, nelaimingos situacijos. Ieškodavau tam tikro pasitenkinimo, kad žiūrint į mano fotografijas, nereikėtų verkti“, - sako Straukas. Kurdamas tik juodai baltas fotografijas autorius pabrėžia linijų ir šviesos ritmus, jų sąveiką ir faktūrą, kas matyti, pavyzdžiui, jo fotografiniuose Nerijos peizažo cikluose „Pamario motyvai“ (1972 m.), „Kopos“ (1975 m.).
Parengta pagal: www.kulturpolis.lt/fotografija/vaclovas-straukas-griztu-i-jaunyste/; www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/vaclovas-straukas-ziurint-i-mano-fotografijas-nereikia-verkti-15841/; www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/vaclovas-straukas-gyvenimo-tikslas---nufotografuoti-kaip-prasideda-jaunyste-29057/; „Nerija: Nerijos peizažas“ Vaclovas Straukas, Klaipėda : S. Jokužio leidykla, 2002; „Vaclovas Straukas“ sudarytojas Algimantas Jankūnas. Klaipėda : Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos sk. 1999.
Skaityti daugiau
