Zina Saro-Wiwa 1976 m. gimė Nigerijoje, Port Harkorte, šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Brukline, Niujorke bei yra laikoma alt-Nolivudo judėjimo pradininke. Jos tėvas Ken Saro-Wiwa, garsus autorius ir poetas, vėliau tapęs žmogaus teisių aktyvistu, buvo nužudytas karinio rėžimo tarnautojų kai menininkei buvo devyniolika. Šis įvykis turėjo nemažą įtaką jos tolimesnei kūrybai. Zina Saro-Wiwa augo Anglijoje, Sasekse bei lankė privačią mergaičių mokyklą, vėliau studijavo ekonomiką ir socialinę istoriją Bristolio universitete. Po studijų Saro-Wiwa tapo BBC reportere, radijo laidų vedėja ir prodiusere. Jos kaip filmų kūrėjos karjera prasidėjo 2002 metais, kai ji sukūrė trumpą dokumentinį filmą „Bossa: The New Wave”. Nuo to laiko Saro-Wiwa užsiima ne tik trumpametražių filmų kūryba, bet ir video menu, rašymu, poezija.
Savo kūryboje Zina Saro-Wiwa įkvėpimo semiasi iš gimtosios Nigerijos. Savo darbais menininkė siekia keisti pasaulio požiūrį į Afriką ir jos kultūrą. Saro-Wiwa filmai apie Afrikos visuomenę, jos žmones, maistą, gentis, religiją, tokie kaip „This Is My Africa (2008/9), Transition, Phyllis“ pelnė menininkei pripažinimą – jie buvo rodomi viso pasaulio festivaliuose, muziejuose ir galerijose, pelnė daugybę apdovanojimų. Saro-Wiwa video menas dažnai iššaukia itin stiprias emocijas dėl savo tematikos. Pirmojoje savo video instaliacijoje 2010 „Mourning Class: Nollywood” menininkė gilinosi į gedulo tradicijas ir sielvarto būvį individuose, o 2011 m. instaliacijoje „Sarogua Mourning” ji susidūrė su savo negebėjimu gedėti viešos tėvo mirties.
Parengta pagal:
zinasarowiwa.com
Skaityti daugiau
