„Kai žiūriu į daiktus, visada matau jų užimamą erdvę.“ Šie Andy Warholo žodžiai įkvėpė M. Reuterį kūrybai. M. Reuterio darbai remiasi tuo, kad jis, žaisdamas su erdvės pokyčiais, kuria skirtingas aplinkas. Jis arba įsiterpia į erdvę tiesiog uždarydamas duris ar langus, kurdamas inscenizacijas ar besikeičiantį apšvietimą, arba, naudodamas objektus, pakeičia žiūrovo požiūrio tašką. darbe „Schlund“ (2013), menininkas pristato objektą, kuris simbolizuoja pasiūlymą žiūrovui apsvarstyti kitas erdvės interpretacijas: objektai patalpoje gali atkreipti dėmesį į aplink juos esančią erdvę, o tie daiktai su erdve yra susiję atsakomuoju ryšiu. Granito plokštėse, užkeltose ant aukštų metalinių karkasų, ranka įrėžti tam tikrais tarpais išdėstyti grioveliai, tad darbas kuria minimalistinio, asketiško griežtumo įspūdį, kuris įtikina, kad kontekstinėje informacijoje slypi transformavimo potencialas: ar tai yra naujas horizontas, ar turėtume manyti, kad jis yra langas? Ar prieš mus esanti erdvė, su kuria sąveikaujame, yra kontūras, ar akmens apsupta skylė? Parodų patirtis naudojama tam, kad perteiktų šio konstrukto dirbtinumą ir atkreiptų dėmesį į žiūrėjimo į kūrinį bei jo eksponavimo veiksmą, taip pat – į pastarųjų probleminius klausimus. „Viskas, ką galima pasakyti apie instaliacijos koncepciją, yra tai, kad bet kuris ant sienos kabantis paveikslas yra instaliacija. Galbūt menininkai suteikia pirmenybę skirtingiems dalykams, bet galų gale prie to, kaip kūrinys bus suvoktas, labai prisideda ir tai, kaip jis kabo patalpoje ir ką daro tai patalpai“, – sako menininkas. (aut. Francesca Ferrarini)

Publikuota: Benedetti, L., Szymczyk, A. (2013). „Mandla Reuter: No Such St“ (p. 45-47). Basel: Kunsthalle Basel, ir Middelburg: SBKM/ De Vleeshal. Publikuota: „Art Vilnius’16“ parodos katalogas. Vilnius: Lewben art foundation, 2016 (p. 13). Eksponuota: Paroda „Formuojant idėjas: skulptūros“, ArtVilnius’16, kuratorė: Francesca Ferrarini, 2016 06 09–12