Artūras Raila yra vienas iš kontraversiškiausių vyresniosios kartos Lietuvos menininkų. Jo kūrybos tematika fokusuojasi į estetinę, institucinę, ideologinę, socio-politinę kritiką, skulpūros ir objekto santykio problematiką. Savo ankstyvojoje kūryboje dirbdamas su medžiu, Raila 1993 m. simboliškai sudegina medinį darbą ir tęsia savo karjerą tarpdiscipliniame mene, komponuodamas videomeno, fotografijos, skulptūros, performanso, instaliacijų darbus, dažnai instaliacijose naudodamas pačius jo analizuojamus subjektus. Tiria įvairias subkultūrines ir kultūrines, socialines grupes (reiverius, baikerius, L.N.S.V.S. organizaciją, bedarbius, automobilių meistrus), jas analizuoja ir kelia jų problematiką savo darbuose: neonacizmas Lietuvoje „Mes arba niekas“ (1998), arba ilgalaikis projektas „Žemės galia“ (2005-2012), nagrinėjantis Lietuvos neopagoniškų bendruomenių etnines pasaulėžiūras, kultūrą bei mitologiją. Kūryboje Raila derina institucines, asmenines ir viešąsias erdves, išraiška nėra ribota ar įkalinta, nes ji yra organiškai judanti – meno kūrinys tampa jo žiūrovų ir dalyvių santykiu, panaikinama skirtis tarp meno ir gyvenimo. Taip Raila tampa pasyvus savo paties nerežisuoto socialinio („gyvo“) meno darbo stebėtoju. Kurdamas skulptūrą, menininkas taip pat inkorporuoja aplinkos detales, komentuojančias kasdienybės patirtį – grandines, stiklo šukes, metalinius konteinerius perkurdamas lopšio, vamzdžio ar kitas formas.

Parengta pagal:
http://www.letmekoo.lt/artists/arturas-raila/; http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110307030228/http://www.culture.lt/7md/?leid_id=613; 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų /sudarė Raminta Jurėnaitė ; [redaktorių kolegija: Lolita Jablonskienė ...[et al.], Vilnius : R. Paknio leidykla, 2000.