Marc Petit gimė 1961 m., Saint-Céré mieste, Prancūzijoje. Stidijuodamas Beaux-Arts Paris, M.Petit susidūrė su dviem žinomais skulptoriais - René Fournier ir Jean Lorquin, jie tapo jo mentoriais. M.Petit surengė savo pirmąją personalinę parodą būdamas 24 metų ir pamažu garsino savo vardą galerijų ir kolekcininkų tarpe. 1989 m. jis tapo Prancūzijos fondo, o 1993 m. - Charles Oulmont fondo laureatu. Nuo tada jo darbai buvo nuolat pristatomi visoje Europoje - meno mugėse ir įvairiose galerijose. 2005 m. apie 150 jo darbų buvo eksponuojami Ollandini, Ajačo mieste. 2008 m. Ajačo mieste buvo atidarytas Marc Petit muziejus. 2011 m. vasarą Auberive Abbey šiuolaikinio meno centras pristatė didelės apimties menininko retrospektyvą. Nuo 2011 m. „Artset“ galerija Limože eksponuoja nuolatinę Marc Petit skulptūrų ir piešinių parodą. 2013 m. pradžioje Henri Martin muziejus Cahors mieste pristatė jo darbų parodą, o 2016 m. Limožo Evêché soduose buvo surengta didelė jo kūrybai skirta paroda.
Būdamas vos keturiolikos Marc Petit išbandė skulptūrą ir atrado sau artimiausią techniką eksperimentuodamas su įvairiomis medžiagomis - bronza, terakota, tinku. Jau tada M.Petit sukūrė savo pirmąsias žmonių skulptūras. Kai žiūrovas stovi priešais šias figūras, nėra sunku atriboti jų nuo savęs ir nusiteikti vojeristiškai, prarasti empatiją. M.Petit skulptūros įkūnija kančios jausmą, jų kūnai pailgėja kaip šešėliai saulėtą dieną, jis priverčia medžiagą „kentėti“ proceso metu ir kentėti ją savo išraiška. Sakoma, kad jo darbai primena sudegintuosius lavos, kone Pompėjos aukas, tapusias skulptūromis, tačiau žiūrovai gali pajusti mažą vilties lašą ir to pakanka, kad išliktum gyvas. M.Petit darbai žaidžia su mintimis apie gyvenimą kaip liūdesio liūną, tačiau vis tiek sugeba parodyti to skausmo grožį, ir tai, ko gero, yra kelias į jo meninės filosofijos supratimą.
Parengta pagal: Philippe Dagen, Claudie Gallay, Olivier Pourriol. Marc Petit. Le chemin se fait en marchant. Aubberive: Abbaye Auberive, 2013.
Skaityti daugiau
