Meniu
Mame-Diarra Niang
Mame-Diarra Niang
1982

Mame-Diarra Niang (g. 1982 m.) kuria ir gyvena Paryžiuje. Ši menininkė naudoja fotografiją ir vaizdo įrašų instaliacijas kaip pagrindines savo kūrybos išraiškos formas. Gimė Lione, bet jau nuo mažų dienų jos gyvenimas persipynė su keletu miestų - Paryžius, Dramblio Kaulo pakrantė ir Senegalas. Mame-Diarra yra savamokslė menininkė, tačiau jos darbus jau galima buvo išvysti tokiose parodose kaip „DAK'ART OFF“, „14-ojoje Dakaro bienalėje” Senegale (2022 m.), „Thinking Historically in the Present“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose „15-ojoje Šardžos bienalėje” (2023 m.), „Currency“ „8-ojoje fotografijos trienalėje” Hamburge (2022 m.) arba “Shifting Dialogues: Photography from The Walther Collection” „Kunstsammlung Nordrhein-Westfalen” Diuseldorfe (2022 m.). Mame-Diarra Niang 2017 m. turėjo ir savo rezidenciją „Stevenson“ Johanesburge pavadinimu „Black Hole“ (2017 m.). Pirmoji Niang knyga „The Citadel: a trilogy “ (2022 m.) tyrinėjo vietos ir asmens identiteto sąveiką ir akistatą su šio unikalaus ryšio netektimi. Knyga buvo įtraukta į „MoMa” metinį 10 populiariausių knygų sąrašą (2022 m.) ir pristatyta „TATE Modern”, knygų festivalyje „Offprint“ (2023 m.). Nuo 2016 m. Mame-Diarra Niang vykdo tęstinį projektą „Since Time Is Distance in Space“ kuris buvo rodomas „Walther kolekcijoje” Neu-Ulm mieste, „Stevenson” Johanesburge, „33-ojoje San Paulo bienalėje” ir „Recent Histories“ „Huis Marseille” Amsterdame. Tai instaliacija sudaryta iš keleto šimtų kadrų, kurie apima įvairius pasaulio kraštus, jų pagalba menininkė siekia sukurti unikalią patirtį ir įtraukti patį žiūrovą, leisti tapti kūrinio dalimi.

Mame-Diarra Niang kūryba narplioja žmogaus identiteto ir jo sąveikos su jį supančia aplinka dinamiką. Šis, iš pažiūros, intymus ir unikalus ryšys, kaip vietos kurioje užaugai reikšmė tavo asmenybei, gali kisti kartu su laiku ir kelti naujus vertybinius klausimus. Kai vieta tiek fiziškai, tiek atsiminimuose pradeda tolti - ar tas minėtas ryšys dingsta, evoliucionuoja ar kaip tik sustiprėja? Tokie klausimai Niang kūryboje traktuojami kaip „teritorinis plastiškumas.“ Cituojant pačią Mame-Diarra Niang, vietos ir asmens ryšys yra itin svarbus: „Kaip matai prieš tave atsiveriantį peizažą, taip matai ir save. Tose formose/linijose, slypi savirealizacija, tai tampa tavo veidrodžiu.“ Fotografijų cikle „The Léthé“ žmogaus identitetas tampa dar abstraktesnis. Tapatybės linijas braižo prisiminimai, tie kurie išlieka ir tie, kurie yra užmirštami. Tuo metu „The Léthé“ galima traktuoti kaip užmaršties įrodymą, kai formos tampa neryškios ir dominuoja spalvos, jų kompozicija. Anot Niang, norėdami judėti į priekį ir pakeisti save, turime būti pasirengę paleisti savo praeitį ir leisti naujoms idėjoms gimti iš nebūties. Sąmoningai pasirinkus abstrakciją kaip atspirties tašką menininkė taip pat kviečia diskutuoti ir rasinio identiteto temą. Jos požiūriu, atsisakydama griežtų linijų menininkė siekia atimti galią iš stereotipų, kurie persekioja ir žaloja kiekvieno juodaodžio kūną.

 

Parengta pagal:
Mamediaeeaniang.com  
E-flux.com  
1854.photography
Museemagazine.com
Stevenson.info

 

 
Skaityti daugiau
Iš Sama Guent Guii darbų serijos: „Morphologie du rêve #15“ ("Sapno Morfologija #15")

Iš Sama Guent Guii darbų serijos: „Morphologie du rêve #15“ ("Sapno Morfologija #15") (2021)

Popierius, fotografija, 110.00 x 110.00 cm

„Morphologie du rêve #9“ („Sapno Morfologija #9")

„Morphologie du rêve #9“ („Sapno Morfologija #9") (2021)

Foto popierius, fotografija, 110.00 x 110.00 cm