Maarit Murka (g. 1981) yra vizualioji menininkė iš Estijos. 2000-2004 m. studijavo tapybos bakalaurą Estijos meno akademijoje, o 2004-2006 m. tapybos magistrantūrą Dailės akademijoje (žinoma kaip Kuvataideakatemia) Helsinkyje, Suomijoje. Dar vėliau ji studijavo scenarijų rašymą Baltijos kino ir medijų mokykloje Taline. Ir studijų metais, ir baigusi mokslus M. Murka aktyviai dalyvavo parodose ir eksponavo savo darbus – didelio formato fotorealistinius juodai baltus aliejinius paveikslus, tapusius jos firminiu ženklu tarp estų.
M. Murka yra surengusi virš 30 autorinių ir sudalyvavusi virš 50 grupinių parodų Estijoje ir kitose šalyse. Autorės darbai yra dalis Tartu muziejaus kolekcijos, jų taip pat yra privačiose kolekcijose Estijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Rusijoje. Jos darbas „Realios situacijos taikinys Nr. 516-3“ (2000) yra „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje.
M. Murka įkvėpimo kūrybai semiasi miesto gyvenimo, kolektyvinės istorijos, kasdienybės ir politinio klimato. Jos paveikslai dažnai primena filmus, pasižymi kinematografiška kadruote ir palieka ilgesnio pasakojimo įspūdį. Tapydama Murka nuolat plečia ir papildo šios medijos ribas, tiek medžiagiškai tiek atmosferiškai: objektais, garsu, kvapu, o savo kūriniuose pati dažnai yra modelis.
2014 m. įvykusi M. Murka paroda „Kontaktas“ laikomas viena įsimintiniausių instaliacijos pristatymo parodų Estijos šiuolaikinio meno scenoje. Tyrimo tikslais menininkė išvyko į Afganistaną ir buvo smarkiai paveikta ten tvyrančios atmosferos ir įvykių. Grįžusi į Estiją M. Murka pavaizdavo kareivių kasdienybę kareivinėse: kaip jie leidžia laiką žaidžiant kompiuterinius žaidimus, ginčijasi, bendrauja su savo merginomis per „Skype“, patenka į absurdiškas situacijas su absurdiškomis taisyklėmis ar tiesiog nuobodžiauja ko nors belaukiant – visa tai įrėminta absurdo karo.
2020 m. Vilniuje buvo surengta jos personalinė paroda „Realios situacijos taikinys“, kurioje autorės tapybos darbai tapo tarsi taikiniais. Pasirinkdama sudėtingą techniką ir tapydama ant daugiasluoksnių organinio stiklo formų, tapybos kūriniuose, kuriuos galima vadinti objektais, ji sukuria optinę iliuziją, kuri trikdys ir neiškarto atskleis kūrinio turinį žiūrovui. Šioje parodoje autorė trynė ribas tarp tikrovės ir jos reprezentavimo, o kūrinių modeliais buvo tuščios erdvės, gyvūnai ir jų būsenos.
Parengta pagal:
murka.ee
noba.ac
menonisa.lt
Skaityti daugiau
