Arjan Martins gimė 1960 m., Rio de Janeiro, Brazilijoje. 2018 m. Martins laimėjo PIPA žiuri prizą. Tais pačiais metais dalyvavo parodoje „Recortes da Arte Brasileira“ „Art Berlin“ mugėje, taip pat dalyvavo instituto Tomie Ohtake parodoje „Fratura; integravo kilnojamąją parodą „EX AFRICA ir dalyvavo 11 ° Mercosul bienalėje. 2017 m. menininkui buvo skirta premija už meninę rezidenciją Afrikoje, kurią skatino Goethe institutas Lagoso mieste, Nigerijoje. Taip pat 2017 m. jis surengė individualią parodą „O Estrangeiro“, „Brasilea“ fonde Bazelyje, Šveicarijoje. 2016 m. Martins surengė individualią parodą „Et Cetera“ „A Gentil Carioca“ dailės galerijoje. 2014 m. jis dalyvavo grupinėje parodoje „Do Valongo à Favela“, MAR (Rio dailės muziejus). Taip pat 2014 m. jis surengė individualią parodą „Américas“ MAM Rio. 2009 m. dalyvavo grupinėje parodoje „Abre Alas“. 2006 m. jis dalyvavo Dakaro bienalėje. 2005 m. jis dalyvavo grupės parodoje „Arte Brasileira Hoje“ („Brazilijos menas šiandien“), o 2002 m. surengė savo pirmąją individualią parodą „Desenhos“ (Piešiniai) „Museu da República“ (Respublikos muziejus), Rio de Žaneire. Jo darbai priklauso tokioms žinomoms kolekcijoms kaip: „Pinacoteca de São Paulo“, PIPA fondas, „Itaú Cultural“, MAM (Museu de Arte Moderna) ir Perezo dailės muziejus Miami (PAMM).
Arjan Martins savo darbuose narplioja Afrikos diasporos ir afroatlantinių migracijų problemas, vykusias Brazilijos kolonializacijos metu. Martins kuria kartografinius paveikslus, kuriuose migracijos keliai įgauna didelių karavelių, sekstantų ir sausumos gaublių pavidalą, tarsi jie neštų visą deportuotų vergų svorį vien tik ant savo pečių. Imigrantų ir afrikiečių palikuonių vaizdai yra pagrindinė dailininko ikonografijos dalis, parodanti juos kasdieniuose veiksmuose nuo atvykimo į Pietų Ameriką iki šiandienos. Jo kūryba sukasi apie ženklų ir kodų, neparodytų istorijoje, įtraukimą, o drobės ir piešiniai pasakoja apie kolonizacijos ir vergijos istoriją iš tų, kuriems teko tai išgyventi bei būti kankinamiems prievartaujančio režimo. Jo darbuose nestinga grubių, nepatogių formų, šalto ir kartais kiek nešvaraus kolorito, tačiau tai ir suteikia jiems paveikumą, kurio dažnai tiesos prisibijantiems darbams taip stinga. Martins negražina realybės ir nemato priežasties to daryti.
Parengta pagal: PIPA prize
Skaityti daugiau
