Zbigniew Libera gimė ir užaugo Pabianicės mieste, Lodzės vaivadijoje, Lenkijoje. Studijavo Torūnėje, Mikalojaus Koperniko universiteto pedagogikos fakultete.
Kūrybinę veiklą pradėjo devintojo dešimtmečio pradžioje, savo meno kūrinius įgalindamas kvestionuoti politines ir socialines problemas. 1981 m. gruodį, Lenkiją valdant komunistams, Z. Libera sukūrė ir platino lankstinukus, plakatus bei politines karikatūras, skelbiančias apie tragiškus įvykius Wujeko anglies kasykloje, kur policija mirtinai susidorojo su devyniais angliakasiais, pakilusiais į protesto akciją prieš karinės padėties įvedimą šalyje. 1982-ųjų pavasarį Z. Libera surengė savo pirmąją personalinę parodą, tačiau tų pačių metų rudenį buvo suimtas Saugumo tarnybos ir nuteistas pusantrų metų kalėti už anti-režimą skatinančių leidinių rengimą ir platinimą. Šis laikotarpis laikomas ypač svarbiu jo kūrybinės asmenybės formavimuisi.
2008-2009 m. Z. Libera užsiėmė pedagogine veikla; atskiroje studijoje vedė paskaitas Prahos menų akademijos studentams, pasirinkęs lenkų architekto Oskaro Hanseno atviros formos teorija paremtus mokymo metodus. Jis yra daugelio nepriklausomų meninių projektų, tokių kaip Kultura Zrzuty Lodzėje, NAO ir Sternencoch muzikos grupės bei žurnalo „Tango“ bendrakūrėjis.
Z. Libera yra vienas svarbiausių Lenkijos šiuolaikinių menininkų ir vienas žymiausių kritinio meno atstovų. Dešimtajame dešimtmetyje ankstesni jo darbai buvo laikomi vadinamojo kritinio meno pirmtakais, o jis pats buvo tituluojamas kaip „kritinio meno tėvas“.
Menininkas daug dėmesio skyrė žiniasklaidos ir įvaizdžio kūrimo masinėje kultūroje problemai. Vieni iš tai atspindinčių darbų – „Intimate Rites“ (1984), „How Girls Are Trained“ (1987) bei garsioji fotografijų serija „Pozytywy“, kurioje autorius atkūrė visuotinai žinomus šiuolaikinio karo vaizdus ir kitus istoriškai svarbius dramatiškus įvykius, visiškai pakeisdamas jų prasmę.
Apskritai Z. Liberos kūrybą sudaro fotografijos ir videografijos darbai, instaliacijos, taip pat skulptūros ir objektai, tarp kurių – užrašas „Christus ist mein Leben“ (1990), nurodantis Aušvico stovyklos vartus. Žymiausias ir itin kontraversiškų vertinimų sulaukęs autoriaus kūrinys yra „Lego. Koncentracijos stovykla“ (1994). Čia fotografijų serija ir Lego kaladėlių modeliai vaizduoja nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklas ir tragiškus jose įkalintų žmonių gyvenimus.
Šio menininko darbai buvo eksponuoti Šiuolaikinio meno muziejuje Čikagoje, MUMOK muziejuje Vienoje, Nacionaliniame Kinijos dailės muziejuje Pekine ir Belgijos Karališkajame dailės muziejuje (BOZAR) Briuselyje, o Nacionalinėje Zachentos dailės galerijoje Varšuvoje įvyko retrospektyvinė jo kūrybos paroda (2009). Z. Libera taip pat dalyvavo Venecijos bienalėje (1997), tačiau galiausiai iš parodos pasitraukė.
Šiandien Z. Liberos darbai yra įtraukti į kolekcijas Žydų muziejuje Niujorke, Haus der Geschichte Bonoje, Modernaus meno muziejuje Varšuvoje ir Nacionalinėje Zachentos dailės galerijoje Varšuvoje.
Parengta pagal:
culture.pl
Skaityti daugiau
