Milda Lembertaitė - NoeweFoundation.com

Milda Lembertaitė

1987

Milda Lembertaitė (g. 1987) gimė Klaipėdoje, šiuo metu gyvena ir kuria Londone. M. Lembertaitė baigė vizualiojo meno magistro studijas „Chelsea“ menų koledže ir performanso dizaino ir praktikos bakalaurą „Saint Martin‘s“ meno ir dizaino koledže, Londone.

Menininkės parodų bei rezidencijų sąraše – Šveicarijos performanso meno apdovanojimų paroda („Kunstmuseum“, Liucerna, 2022 m.), „Primeval“ (galerija „Unit 1“, Londonas, 2023 m.), „Amada Verde“ („Haus am Lützowplatz“, Berlynas, 2021 m.), „VOLUMES“ („Kunsthalle“, Ciurichas, 2019 m.), „Can You Feel It?“ („Last Tango“, Ciurichas, 2019 m.), „Beep“ („DANCE4“, Notingamas, 2019 m.), Šveicarijos meno apdovanojimų paroda („Halle 4“, „Art Basel“, Bazelis, 2019 m.), „RA Lates: Transcendence“ („Royal Academy“, Londonas, 2019 m.), „The Day Of The Dead“ („British Library“, Londonas, 2019 m.), „Hamza – Exodus To The Underground“ („Salon 61“, „ABA, Berlynas“, 2019 m.), „LABVERDE“ („The Amazon“, Brazilija, 2018 m.), „I Scream, You Scream, We All Scream For Ice Cream“ („Fondazione Baruchello“, Roma, 2017 m.), „Perímetro: Cine Expandido“ („Digital“ kultūros centras, Meksikas, 2016 m.), „Che c’è di nuovo?“ („MASI“, Luganas, 2016 m.), taip pat rezidencijų ir dirbtuvių ciklas „Artists-in-Residence/Schools Workshops“ („TATE Modern“ ir „TATE Britain“, Londonas, 2016 m.).

Menininkės kūryba laviruoja tarp skulptūros ir skaitmeninio videomeno, ekologinio aktyvizmo ir dadaistinio performanso. Savo kūryboje Milda nagrinėja santykį su gamta, technologijomis ir istorija ir tiria, ką mes galime sužinoti apie save žvelgdami iš nežmogiškos perspektyvos, daugiausia dėmesio skirdama medžiagiškumui ir bendradarbiavimo praktikoms.

Jungtinėje M. Lembertaitės ir čekų kūrėjos parodoje „Užkalbėjimai“ šiuolaikinės ir istorinės mitologijos, animizmas ir technologijos susipina į tirštą siurrealistinį pasakojimą. Dirbtinėmis blakstienomis mirksinčios medžių šakos ir gėlių žiedai, virstantys muzikiniais instrumentais gyvatėms kerėti – šioje mišrioje tikrovėje kūnai neturi galutinio pavidalo ir gali skleistis, susilieti ar išnykti tiesiog akyse.

M. Lembertaitės hibridinės skulptūros – lyg personažai, pasižymintys savitu charakteriu ir unikaliomis istorijomis, kurias yra pasirengę papasakoti užsukusiems žiūrovams. Medžius ir medžio šakas, tampančias šių skulptūrų pagrindu, menininkė randa ir renka urbanistiniuose Londono priemiesčiuose, kur šie medžiai sutraukia automobilių taršą, valo toksinus ir gydo. Šiuos rastus organinius darinius derindama su sintetinėmis medžiagomis, ant jų paviršių priklijuodama dirbtines blakstienas ar pritaisydama protezines galūnes, kūrėja trina ribas tarp to, kas gyva ir inertiška, natūralu ir dirbtina. Ar tai mes žvelgiame į medį, ar jis stebi mus? Kone kiekvienoje skulptūroje integruotas obsidiano akmens fragmentas – lyg organiškas žvilgančio šiuolaikinio technologinio ekrano pirmtakas, visų šiandieninių mūsų troškimų atspindys ir portalas.

Tuo tarpu savo performansuose menininkė naudoja TV ekranų vaizdinę kalbą, sklandžiai suliedama ją su žmogaus kontūrais. Tokie choreografiški judesiai lengvai įveikia ribą tarp apčiuopiamo ir neapčiuopiamo, skaitmeninį vaizdą perteikdami kaip prakaitą bei įtampą. Pasitelkdama šią sinergiją, kūrėja tyrinėja technologijų nematerialumą ir jų kūniškas apraiškas.

Šaltiniai:

artnews.lt
editorial.lt
mildalembertaite.com

Skaityti daugiau