Pranas Lapė gimė 1921 m. Klaipėdoje. 1943 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1944 m. išvežtas vokiečių, gyveno Skandinavijos šalyse. 1945–1946 m. studijavo grafiką Stokholme Anderso Beckmano dizaino mokykloje. Nuo 1946 iki 1949 m. toje pat mokykloje dėstė piešimą. 1949 m. pabaigoje emigravo į JAV, apsigyveno Niujorke, Manhetene. 1957-1970 m. dėstė dailę Thomas mokykloje Rowaytone, 1972-1978 m. - Belmont Hillo mokykloje Bostone. Nuo devintojo dešimtmečio gyveno savo sodyboje Chamberlaino miestelyje, ant Atlanto vandenyno kranto. Greta tapybos kūrė iliustracijas, knygų viršelius, scenografiją, freskas. Surengė individualių parodų Long Ailende (1965), Čikagoje (1969), Niu Kenane (1980), Brukline (1981), Bostone (1985). Dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos ir amerikiečių dailės parodose.
Niujorke apie 1952 m. pirmą kartą Pranas Lapė išvydo abstrakčius J. Pollocko paveikslus, kurie paliko didžiulį įspūdį. Antrojoje septintojo dešimtmečio pusėje jis ėmė kurti abstrakcijas, kaip ir J. Pollockas, tapė ant paguldytos drobės plačiais teptuko, tarsi šluotos šuorais. Dailininkas naudojo specifinę techniką, terpentinu labai atskiestus aliejinius dažus, todėl galėjo lieti kaip akvarelėje takius dažus, ilgai nedžiūstančius, leidžiančius praturtinti drobę atspaudų faktūromis. Vėliau perėjo prie platesnės spalvų gamos. Dailininkas geriausiai žinomas kaip knygų iliustratorius. Lapė gaudavo prestižinių Niujorko leidyklų – „Doubleday“, „Scribners“, „Random House“, „Grosset&Dunlap“ ir kt. – užsakymų. Yra sukūręs per 300 knygų viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių knygoms. Iliustravo Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (1961), Maironio „Balades“ (1966), Algimanto Mackaus „Augintinių žemę“ (1984), Antano Gustaičio „Pakelėje į pažadėtąją žemę“ (1986) ir kt. Dailininkas taip pat kūrė sienų tapybą, scenografiją, estampus. LDM saugomi darbai: „Kompozicija“ (1981). Ankstyvieji darbai – figūrinė tapyba, vėliau vis labiau linkstama į abstraktųjį ekspresionizmą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Pranas Lapė grįžo gyventi į gimtinę.
Parengta pagal: L. Laučkaitė, „Lietuviai anapus tradicinio modernizmo", in: Išeivijos dailė: tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo, sud. I. Korsakaitė, L. Laučkaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 134-135.
Skaityti daugiau
