Avilio studijose praleidęs 15 metų (1912–1927), dailininkas padarė stiprią įtaką Paryžiaus mokyklos meno estetikai. P. Kremenis geometrizavo į prancūziškojo ekspresionizmo stilistiką besiskverbiančias amorfines formas, o niuansuotą spalvų paletę papildė fovistams būdingu spalviniu žaismu. Meistriškos, nors kartais detalių perkrautos kompozicijos, erdvę naikinantys disonuojantys spalvų deriniai ir itin jausmingi teptuko mostai – tai P. Kremenio plastinės kalbos ypatumai. Paveikslas P. Kremeniui – spalvinių dėmių simfonija, jaudinanti žiūrovą puikiu skambėjimu ir teikianti estetinį pasitenkinimą: „Aš vadovauju savo drobėms kaip dirigentas orkestrui. Kiekviena spalva yra savo partiją grojantis instrumentas“ (P. Krémègne, 1993, René Huyghe, Jean Miller, Krémègne 1890–1981, 6).

P. Kremenis tapė iš natūros, ypač mėgo vykti į plenerus vaizdingose Prancūzijos ir Švedijos, iš kur buvo kilusi jo žmona, vietovėse. Skirtingus metų ir paros laikus fiksuojantys peizažai pasižymi itin įvairiu spalviniu koloritu ir nuotaikomis. Natiurmortus dažniausiai konstravo peizažo principu – horizontaliai ant stalo paviršiaus dėliodavo puodynes, vazas su gėlėmis, pažerdavo obuolius. Tradicinį komponavimo būdą laužo Natiurmortas su kėde ir smuiku, kuriame stalą pakeitusi kėdė suskaido vientisą horizonto liniją. Portretuose jam rūpėjo perteikti ne išorinį panašumą, o žmogaus būseną. Stebina gamtos grožį aukštinančiai P. Kremenio tapybai disonuojantys moterų aktai. Aistringi nuogų moterų kūnai grubiai modeliuoti rausvais, mėlynais, žalsvais potėpiais nėra grožio idealai ir konfliktuoja su harmoningais peizažais ir natiurmortais. Bendrame P. Kremenio kūrybos kontekste savo siužetu išsiskiria 1914 m. nutapytas darbas Personažas miške, kuriame klaidžioja raguotos damos raudonomis suknelėmis. Moters prigimčiai atskleisti dailininkas pasiskolino Francisko Gojos ožio pavidalu vaizduojamą šėtoną iš Juodųjų paveikslų kambario.

Gausiausia P. Kremenio kūrinių kolekcija yra saugoma Prancūzijoje. Jo darbų turi visi didžiausi pasaulio muziejai ir žymiausios privačios galerijos, pasaulio kolekcininkai.

Parengta pagal:

Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation