P. Halilajo „Ar galime padaryti ką nors kartu, tik tai, ir tada laisvi amžinai (tamsiai žalia)“ (2012) kūrinio pagrindą sudaro laiko, atminties ir atsiminimo temos. Jis buvo sumanytas kaip penkių per pusę perpjautų ir savo vertingą turinį prarandančių medžių instaliacija. Čia medžiai yra ir laiko simbolis, ir žinojimo, dabar nutraukto bei parodančio visus savo brangiausius atsiminimus, liudijimas. Todėl P. Halilajo darbas atrodo kaip atminties apmąstymai, iš kurių kuriamos naujos vizijos ir interpretacijos, susijusios su Kosovo karo pabaigoje įvykusiomis politinėmis ir ideologinėmis transformacijomis. Kosovas, menininko gimtoji šalis, tebegyvena nesibaigiančiais pokyčiais, ieško ir bando apibrėžti savo naują nacionalinę tapatybę. (aut. Francesca Ferrarini)

Publikuota: „Art Vilnius’16“ parodos katalogas. Vilnius: Lewben art foundation, 2016 (p. 17). Eksponuota: Paroda „Formuojant idėjas: skulptūros“, ArtVilnius’16, kuratorė: Francesca Ferrarini, 2016 06 09–12