Ankstyvieji J. M. Epšteino darbai rėmėsi realizmo principais, tačiau vėliau išryškėjo impresionistinė stilistika: atsirado nuotaikų įvairovė, šviesėjo ir plėtėsi spalvų gama, išlaisvėjo potėpis. Romantizmo bruožai akivaizdūs transcendentiniuose idealizuotuose gamtovaizdžiuose – tokiame, kaip Katalikų procesija, tačiau vėlesni peizažai – itin ekspresyvūs ir emocionalūs. Kelionėse J. M. Epšteinas mėgo piešti detalius architektūros ir gamtos eskizus pieštuku. Dailininkas puikiai valdė sudėtingas daugiafigūres kompozicijas, laužė akademines komponavimo taisykles ir mėgo rinktis netikėtus rakursus. Pirmame drobės Siuvėjo šeima plane autorius pavaizdavo žiūrovui nugarą atsukusį žmogų, o darbe Malda kairėje paliktas didžiulis tuščios sienos plotas ir visi personažai susprausti dešinėje paveikslo pusėje.

J. M. Epšteinas nutapė ir nupiešė daug žymių žmonių portretų, tarp jų – Teodorą Herclį. Portretuose dailininkas taikliai perteikė vaizduojamo asmens išorinius bruožus ir atskleidė charakterį. J. M. Epšteinas mėgo studijuoti senuosius žydų rankraščius hebrajų kalba, tad jo dailės kūrinių siužetai dažnai rėmėsi Senuoju Testamentu, žydų religinės ir grožinės literatūros tekstais. Didelį įspūdį dailininkui paliko vaikystėje švęstos žydų ir matytos krikščionių šventės, maldos sinagogoje ir iškilmingos katalikų procesijos. J. M. Epšteino drobėse ir piešiniuose – sustabdytos gyvenimo akimirkos: prie Raudų sienos besimeldžiantys žydai, iškilmingai monstrancijas nešantys katalikai, prekes iškraunantys darbininkai, savo dirbinius siūlantys amatininkai, šachmatais žaidžiantys vyrai, prie stalo palinkę girtuokliai, akimirkai užsisvajojusios moterys.

J. M. Epšteino kūryba saugoma Pietų Afrikos nacionalinėje galerijoje Keiptaune, Austrijos ir Vakarų Europos muziejuose bei privačiose galerijose. Jo darbų turi Afrikos, Vakarų Europos ir JAV kolekcininkai.

Parengta pagal: