Marcelis Dzama dioramą „Paklydusi Platono uola“ (2015) sukūrė siekdamas demaskuoti smurtinius įvykius Meksikoje , kai 2014 m. rugsėjį iš Gerero valstijoje esančio Ajocinapos miesto koledžo vienu metu dingo 43 studentai, dėl ko kilo socialiniai neramumai. Kūrinys atspindi aistringą menininko domėjimąsi požeminėmis erdvėmis: po žeme atsiranda 43 nuogos figūros, o paviršiuje „apsigyvena“ karaliai, karalienės, budeliai ir juokdariai, kurių atvaizdai pasižymi karnavaline estetika. Kūrinio pavadinimas „Paklydusi Platono uola“ rodo, kaip Meksikos valdžios institucijos susitvarkė su šia problema – jie ėmėsi slapto, melagingo ir net ciniško būdo. Kontrastas tarp šių dviejų personažų grupių, kaip ir tarp žemės paviršiaus bei požemio, simbolizuoja tai, kad tikrovę sudaro du skirtingi matomumo lygiai. Menininkas pasinaudojo savo, kaip užsieniečio, padėtimi ir pristatė alegorinę nusikaltimo interpretaciją, leisdamas kai kuriems savo paties naratyvams susijungti su realiais įvykiais. (aut. Francesca Ferrarini)

Publikuota: „Art Vilnius’16“ parodos katalogas. Vilnius: Lewben art foundation, 2016 (p. 25). Eksponuota: Paroda „Formuojant idėjas: skulptūros“, ArtVilnius’16, kuratorė: Francesca Ferrarini, 2016 06 09–12