Michaelo Deano „(Žalia) Dabar (darbinis pavadinimas)“ (2014) skulptūra gali atrodyti abstrakčios formos, bet iš tikrųjų vaizduoja liežuvį. Jis sukurtas iš šiurkštaus cemento, kad iš pirmo žvilgsnio mus apgautų ir priverstų pažvelgti dar toliau nei paprasta medžiaga ir forma. M. Deanas kuria skulptūras, kuriose kruopščiai suderintos ir forma, ir kalba. Jį domina, kokiu būdu kalbą galima įkūnyti be garso. Žvelgiant iš esmės, jo skulptūros tyrinėja žodžių pajėgumą būti išreikštiems materialiu pavidalu. Įsivaizduokite, kaip jūsų liežuvis juda jums kalbant, pačią jo formą: ar galite fiziškai pajusti tai, ką norite pasakyti, jei iš burnos neišeina tariant žodžius kylantis garsas? Tai – pagrindinė M. Deano kūrybos tema. Pasitelkdamas šiurkščias, neapdorotas medžiagas, jis kuria liežuvio skulptūras, kad parodytų mums tai, ko negalime išgirsti. Visa menininko kūrybos praktika susijusi su rašymu ir performansų atlikimu, o skulptūra yra jų sintezė. Iš tiesų daugelis jo kuriamų geometrinių linijų slepia mįslingą užšifruotą abėcėlę, kurios raidės yra darbų formos. Autoriaus skulptūros dažnai pristatomos kartu su jo kuriamomis knygomis ir fotografijomis, žiūrovų supratimui pateikiant sudėtines dalis to, ką atskleidžia tokia liežuvio ar kūno formos skulptūra. (aut. Francesca Ferrarini)

Publikuota: Literatūra ir menas. Nr. 24 (3572). (2016). Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga Publikuota: „Art Vilnius’16“ parodos katalogas. Vilnius: Lewben art foundation, 2016 (p. 11). Eksponuota: Paroda „Formuojant idėjas: skulptūros“, ArtVilnius’16, kuratorė: Francesca Ferrarini, 2016 06 09–12