Nuo pat pirmosios personalinės parodos 2008-aisiais metais A. Danusevičius išsiskiria lietuviškosios tapybos kontekste savitu kūrybiniu braižu ir nagrinėjama tematika. Jo drobėse vaizduojami išimtinai vien vyrai: jis vienas pirmųjų ėmėsi nuosekliai tyrinėti Lietuvos dailėje retą vyriškumo temą. Tapytojas domisi vyriškumu kaip socialiniu ir kultūriniu dariniu, jam visuomenėje ir kultūroje priskiriamomis reikšmėmis, vyrišku seksualumu. Paveiksluose vaizduojamos tradiciškai vyriškomis laikomos veiklos sferos (pavyzdžiui, sportas, kariuomenė) bei jose besiklostantys vyrų tarpusavio santykiai. Šios tipiškai vyriškos sritys tampa ir galios demonstravimo, ir geismo projektavimo erdve.

A. Danusevičiaus kūryboje suabejojama heteronormatyvioje patriarchalinėje visuomenėje dominuojančia „tikro“ vyro samprata: esą jis privaląs būti fiziškai ir emociškai tvirtas, racionalus, ekonomiškai nepriklausomas, heteroseksualus. Tapytojas atkreipia dėmesį į įtampas, kylančias iš pastangų bet kokia kaina atitikti šį stereotipą, imituojant, vaidinant jį ir slepiant tikrąją tapatybę. Vyriškumas jo drobėse atsiskleidžia kaip daugialypis, kintantis, neapibrėžtas konstruktas, kuriame atsiranda vietos ir įvairioms galimoms nenorminėms vyriškumo variacijoms, marginalinėms lytinėms tapatybėms. A. Danusevičius analizuoja ir kritikuoja įprastas lytiškumo normas, homofobiškoje visuomenėje galiojančius tabu ir seksualumo disciplinavimo mechanizmus. Taigi kompozicijose koegzistuoja politiniai, konfrontaciniai užmojai ir asmeninės istorijos, o polinkį provokuoti, ironizuoti keičia intymios, kameriškos, švelniai erotizuotos situacijos.

A. Danusevičiaus tapyba – išgrynintos, kokybiškos plastinės raiškos, aktualių šiuolaikinės figūratyvinės dailės tendencijų bei intelektualaus turinio sintezė. Joje ryškus teorinis pagrindas, apimantis lytiškumo studijas nuo prancūzų filosofo Michelio Foucault seksualumo istorijos iki šiuolaikinių maskulinizmo teorijos įžvalgų.

Parengta pagal: The Rooster Gallery