Kazimieras Brazdžiūnas ‒ jaunosios Lietuvių menininkų kartos atstovas. Naudodamas dideles drobes kaip savo pagrindinę mediją, kūrėjas savo darbuose perteikia tiek meninius, tiek kasdienius vaizdus. Perteikimas, neribotas vaizdinių ir ikonų naudojimas lyg ironiškai sveikina kopijuojamos realybės ar menininko/meistro poziciją. Tai beribės ir nuolat kintančios realybės prabanga. Kaip pats menininkas atskleidžia, jo kūryba persipina tiek su socialinėmis medijomis, tiek su moderniu autorystės konceptu. Tai galima susieti su memo ir memifikacijos sąvokomis – teoretikų Richardo Dawkinso ir Susan Blackmore apibūdintomis nuvalkioto vaizdinio, informacinio vieneto, laisvai aproprijuojamo „gag‘o“ sklidimo formomis. Naudodamas purškiamuosius dažus ir gatvės meno estetikos bruožus menininkas leidžia gilintis į nuasmenintą idėjos koncepto raišką. Idėjos tuomet traktuojamos kaip procesas be pabaigos, į jas galima gilintis, kritikuoti ar lyginti tarpusavyje begalę kartų. Tokie „postprodukcijos“ principai atvirai kviečia žiūrovus interpretuoti, taip Kazimieras Brazdžiūnas siekia tapti nuolat augančio informacijos tinklo dalimi. Kontekstai tiesiogiai žaidžia tarpusavyje: ikoniški objektai, kaip Beyonce „Renaissance“ albumo motyvai ar William Adolphe Bouguereau kūrinių herojai susitinka su parinkta spalvų simbolika, kompozicijos pasirinkimais. Ši simbolių visuma tampa ne tik beribės ir nuolat kintančios realybės įrodymu, bet ir uždaviniu kylančiu tiek žiūrovui, tiek pačiam kūrėjui. Tik kol žiūrovo laukia grožio ar žavesio paieškos, menininkas turi narplioti, studijuoti sąveiką tarp meno istorijos ir šiuolaikinės realybės apraiškų. Galiausiai, įstabu, kad tokia naudojamų naratyvų suma, Kazimiero Brazdžiūno darbuose harmonizuojasi, sukelia estetiško sterilumo efektą.

Parengta pagal:
15.min 
Parodos „Kulminacija" anotacija parengta Emilijos Vanagaitės ir Artūro Mitino (2023)
lrt.lt (2021.04)
lrt.lt (2021.11)
Rooster Galery