Arbit Blatas tapė, lipdė skulptūras, kūrė grafikos darbus ir dekoracijas Varšuvos, Hamburgo, Venecijos, Madrido, Lisabonos, Vankuverio teatrams. Jau pirmosiose personalinėse parodose jis buvo pripažintas talentingu „su stipriais individualybės bei tautiškumo bruožais“ menininku (Pr., 1930, Lietuvos žinios, 90:4). Dailininkas daug eksperimentavo. Jo darbuose galima atsekti realizmo, impresionizmo ir primityvizmo įtaką, abstrakcionizmo, konstruktyvizmo ir kubizmo apraiškų, tačiau subrendusio menininko kūryboje dominuoja vokiškojo ekspresionizmo stilistika. Dailininkas mėgo ryškiu juodu kontūru išskirti siluetus, žaisti tamsių šiltų ir šaltų tonų kontrastu, kas suteikė jo darbams stipraus dramatizmo, įtampos ir teatrališkumo.

Paryžiuje Arbit Blatas tapo jauniausiu Avilio dailininku, o įamžinęs per 40 Paryžiaus mokyklos atstovų drobėje ar bronzoje, buvo pramintas Paryžiaus mokyklos metraštininku. Meistriški psichologiniai portretai, ritmingos figūrinės kompozicijos ir įmantrūs natiurmortai žavi tapybos mylėtojus, tačiau ypač išraiškingi ir plačia nuotaikų skale spinduliuoja Paryžiaus ir Venecijos architektūriniai peizažai bei Lietuvos gamtovaizdžiai. Lankydamasis gimtinėje, Arbit Blatas reguliariai rengdavo plenerus ir tapydavo gamtoje iš natūros su savo draugais Maksu Bandu ir Isaja Kulvianskiu. Dailininko potraukį gimtojo krašto vaizdams pastebėjo ir Prancūzijos kritikas Waldemaras George’as: „Arbitblato gamta kalba į mus. Jo kūryboje atsispindi gimtosios Lietuvos ūpas“ (1935, Naujoji Romuva, 44–45:817).

Gausus Arbit Blato kūrybinis palikimas saugomas didžiuosiuose pasaulio muziejuose bei privačiose galerijose. Daugiau nei 300 tapybos ir grafikos darbų bei skulptūrų kolekciją, padovanotą dailininko žmonos Reginos Reznik, turi Lietuvos dailės muziejus.

Parengta pagal:

Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation