Maksas (Mordechajus) Bandas gimė religingoje litvakų šeimoje. Kai jis teturėjo trejus metus, mirė tėvas, o būdamas penkerių neteko ir motinos. Su sesute jį priglaudė Marijampolėje gyvenusi teta. Čia juos užklupo Pirmasis pasaulinis karas ir dar didesnis skurdas. Siekdamas prasimanyti pinigų, keturiolikmetis M. Bandas ėmė piešti reklamines iškabas žydų parduotuvėms. Talentingą jaunuolį pastebėjo Žydų gimnazijos direktorius dr. Maksas Majeris ir pakvietė dirbti piešimo mokytoju, o 1920 m. išsiuntė studijuoti į Berlyną. Pasimokęs ten trejus metus, M. Bandas išvyko į Paryžių. 1933 m., svečiuodamasis JAV, jis tapė prezidento Franklino D. Ruzvelto portretą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, M. Bandas su šeima persikėlė į Kaliforniją.
Dailininkas išgarsėjo labai jaunas, tad tuometiniai kritikai pabrėžė disharmoniją tarp jauno linksmo mėlynakio dailininko ir jo rimtos, lyrinės kūrybos. Viename interviu M. Bandas sakė: „Buvo atsitikimų, kad Berlyne aš turėdavau visai išeiti iš savo paveikslų parodos, kada ten ateidavo koks žilagalvis autoritetas, o Paryžiuje kai kas man net patardavo pudra pabarstyti savo plaukus, nes esą nepražilę plaukai labai nesiharmonizuoja su mano kūryba“ (1932, Suvalkietis, 29:3).
Paryžiuje M. Bandas įsitraukė į Paryžiaus mokyklos dailininkų ratą. Jau kūrybinio kelio pradžioje atsiskleidė jo savitas provincialus pasaulio matymas: „tapęs paryžiečiu jis vis dėlto pasiliko marijampoliečiu“ (N. Frankas, 1939, Apžvalga, 24:7). Anksti netekęs tėvų dailininkas tiek asmeninį gyvenimą, tiek kūrybą telkė apie šeimą – žmona ir sūnus tapo svarbiausiais jo portretų modeliais, kasdienių ar biblinių scenų personažais. Tapydamas peizažą, portretą, figūrines kompozicijas, M. Bandas neieškojo ekstremalių situacijų, įspūdingų gamtos reiškinių, lūžinių žmogaus gyvenimo momentų. Dailininkui rūpėjo paprastos, kasdienės smulkmenos, nes tik jos buvo reikšmingos vaizduojant gyvenimo realijas.
Plastinės raiškos priemonės M. Bandui buvo svarbios tiek, kiek padėjo perteikti idėją. Dailininkas sukūrė itin minimalistinę ir elegantišką prancūziškojo ekspresionizmo su impresionizmo blyksniais versiją. Jis sąmoningai ribojo motyvus, spalvų paletę ir nuotaikas, tad jo darbų intriga slypi paprastume. Įvaldęs sfumato techniką, tapytojas kūrė ypač melancholišką, lyrinę nuotaiką: „Kosmopolitiškajame Paryžiuje M. Bandas tapo dar žydiškesnis. Būdingas jo bruožas yra liūdesys. Net jo gėlės liūdnai žydi. Liūdesio lietutis apšlaksto jo veikalus, jo peizažus, jo portretus“ (N. Frankas, 1939, Apžvalga, 24:7).
Gausus M. Bando dailės palikimas yra saugomas JAV, bet jo kūrinių išvysime Lietuvos valstybiniuose muziejuose, Vakarų Europos, daugiausia – Vokietijos ir Prancūzijos, muziejuose bei privačiose pasaulio kolekcijose.
Parengta pagal:
Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation
Skaityti daugiau
